Petra Madalena – tai vieta, kur mano žvilgsnis tapo praktika. Taškas, kuriame dizainas ir vizualinė kryptis nustojo konkuruoti ir pradėjo dirbti kartu. Dažniausiai kuriu vizualus skirtingiems projektams. Likusį laiką dirbu su baldų projektais – tempu, kuris jaučiasi žmogiškas, ne industrinis.
Buvo laikotarpis, kai bandžiau neatsilikti nuo visų – kurti greitai, būti matoma, vytis bet kokį ritmą, kuriuo bėgo pasaulis. Jis niekada neatrodė mano. Jis nutolino mane nuo priežasties, dėl kurios pradėjau kurti. Sulėtėjimas nebuvo kažkoks dvasinis pasirinkimas – tai buvo išgyvenimas. Ir jis grąžino mane prie darbo taip, kad pagaliau jaučiasi sąžininga.
Gimiau Hamburge, augau Vilniuje, dabar gyvenu Lisabonoje. Man patinka vietos, kurios nėra nušlifuotos – miestai, kurie triukšmingi, chaotiški, šiek tiek nesutvardyti. Jie primena, kad tikri dalykai retai ateina tobulai sudėlioti.
Prieš visa tai daugiau nei dešimt metų praleidau profesionalioje meninėje gimnastikoje. Ji išmokė disciplinos, ištvermės, detalių obsesijos – visa tai naudinga, kol pradeda trukdyti. Tobulumas puikus sporte, baisus kūryboje. Kažkuriuo momentu turi paleisti, duoti vietos klaidoms, leisti darbui kvėpuoti.
Vėliau ėjau per skirtingus kūrybinius vaidmenis ir projektus, kurie privertė mokytis greitai, klysti greitai ir atsistoti dar greičiau. Ten radau savo balsą – bandymuose ir klaidose, diskomforte, mažose pergalėse, kurios susideda į kažką didesnio.
Šiandien Petra Madalena yra tarp vizualinės krypties ir dizaino. Pastatyta ant aiškumo, intuicijos, emocijos ir laisvės kurti tempu, kuris iš tiesų turi prasmę. Ramesnis ritmas. Mano pačios.
